Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus

Kas dar pamena ateistinius tarybinius laikus, žino, kad tuomet mokyklose buvo mokoma, kad Jėzus Kristus - išgalvota asmenybė, kuri niekada neegzistavo. Dabar maža sutiksite žmonių, kurie taip teigtų. Dauguma pripažįsta Jėzų Kristų kaip istorinę asmenybę, gyvenusią prieš 2000 metų. Apie Jėzų Kristų rašoma kai kuriose istorinėse to meto knygose, tačiau daugiausiai - Naujajame Testamente.
Senajame Testamente gausu pranašysčių apie Mesiją, kuris ateis gelbėti savo tautos ir įsteigs visiškai naują Izraelio Karalystę, todėl izraelitai laukė Mesijo. Jėzus ir yra tas lauktasis gelbėtojas - Mesijas (Kristus). Evangelijoje pagal Luką mes skaitome apie Jėzaus gimimą, kad tai didelis džiaugsmas visai tautai:
Luko 2 sk.:
8 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.
9 Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,
10 bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.
11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats-Kristus.
12 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose”.
Buvo ir apsimetėlių, netikrų mesijų, bet tik Jėzus Kristus savo gyvenimu išpildė daugybę Senojo Testamento pranašysčių. Senajame Testamente išpranašauta labai daug kas – visa Jėzaus veikla, kad apie Jo atėjimą skelbs Tėvo pasiuntinys (Jonas Krikštytojas), kad Jėzus bus pateptas Šventąja Dvasia, kad darys stebuklus, kad bus savo tautos atmestas, patirs kančias ir mirs žeminančia mirtimi; yra nusakytos ir Jo mirties aplinkybės, net Jo palaidojimas turtingo žmogaus kape. Išpranašautas ir Jo prisikėlimas, taip pat kaip ir gimimas iš mergelės ir gimimo vieta.
Taigi, mūsų Gelbėtojas gimsta kaip paprastas žmogus. Auga dailidės šeimoje, gyvena paprasto žmogaus gyvenimą, patiria tą patį, ką mes visi – alkį ir malonumą valgyti bičiulių draugijoje, nuovargį ir poilsį, nerimą ir ramybę, sielvartą ir džiaugsmą, išdavystes ir ištikimą meilę. Kai jūs atvira širdimi skaitysite Evangelijas, jūs pamatysite, koks ypatingas Asmuo jums atsiskleis: Jis emocingas, kartais net supykstantis, griežtas ir tiesiakalbis, bet iš tiesų labai kantrus ir užjaučiantis, toks artimas kiekvienam iš mūsų. Jis tikras žmogus. Ir kartu Jis tikras Dievas. Šis prieštaravimas žmogaus protui toks nelogiškas, kad protas linkęs atmesti Jėzaus Kristaus dieviškumą ir nužeminti Jį iki kažkokio religinio mokytojo. Arba priešingai, nuneigia žmogiškąją pusę ir daro išvadą, kad sekti Jėzumi neįmanoma.
Be abejo, Jėzus Kristus nėra šiaip paprastas žmogus. Jis skiriasi nuo paprasto žmogaus pirmiausia tuo, kad neturėjo nei vienos nuodėmės. Jis buvo gundomas, bet nenusidėjo:
Mato 4 sk.:
1 Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.
2 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas.
3 Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’ „.
5 Tada velnias paėmė Jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmens
6 ir tarė Jam: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ „.
7 Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ „.
8 Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,
9 tarė Jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10 Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ „
Apaštalas Paulius apie Jėzų sako:
Žydams 4 sk.:
15 Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
Kartais žmonės sako: „bepigu Jėzui, juk Jis Dievas, Jam buvo lengva.“ Iš tiesų, Jam nebuvo lengva. Gundymas buvo tikras, taip pat kančia buvo tikra ir kančios bei mirties baimė buvo tikra. Pasižiūrėkite, kaip Evangelijos aprašo Jo sielvartą ir vidinę kovą:
Mato 26 sk.:
37 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.
38 Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi“.
39 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!“
Luko 22 sk.:
41 Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:
42 „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“
43 Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.
44 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.
Nepaisant visos vidinės kovos, Jėzus apsisprendė paklusti Tėvui, Jis buvo paklusnus net iki mirties.
Filipiečiams 2 sk.:
5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
6 kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu,
7 bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.
8 Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Taigi, dar vienas svarbus dalykas išskiriantis Jį iš paprastų žmonių tarpo – ką bedarytų, Jis klausė savo Tėvo:
Jono 5 sk.:
19 Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.
Jėzus Kristus parodė mums pavyzdį, kaip gyventi be nuodėmės ir kaip tobulai paklusti Tėvui.
Taigi Jėzus Kristus gimė Žemėje, pasiaukojo dėl mūsų ir visa atliko tobulai. Nes Jis buvo ne tik žmogus, Jis buvo Dievas, prisiėmęs žmogaus prigimtį. Pats Dievas įsikūnijo žmoguje, kad mums padėtų – kad parodytų pavyzdį, kaip gyventi ir kad mus išgelbėtų. Tai yra labai svarbu – pripažinti Jėzų Kristų kaip realiai gyvenusį Asmenį ir kartu pripažinti Jo dievystę.