Apie Gerąją Naujieną

Jūsų širdys ilgisi Dievo. Kai pasidaro labai ilgu, jūs nueinate ten, kur esate įpratę eiti, kur jus nuvedė tėvai ir seneliai – katalikų maldos pastatą, vadinamą bažnyčia. Bet tai nepriartina jūsų prie Dievo, net jei nuoširdžiai atliekate visu privalomus ritualus. Palengvėja kurį laiką, o paskui vėl viskas po senovei, nei širdies ilgesys numalšintas, nei nuodėmių atsikratyta. Bėda ta, kad katalikų bažnyčioje neskelbiama Evangelija arba kitaip Geroji Naujiena. Nes ten nepripažįstamas Dievo Žodis. O taip, ten skaito ištraukėles iš Biblijos, tam tikras atrinktas ištraukėles, tam tikru metu. Vienas vietas skaitant žmonės sėdi, kitas skaitant – atsistoja. Ir yra Biblijoje daugybė vietų, kurių niekada niekas pamaldų metu ten neperskaitys nei sėdint, nei stovint, nes jos nepatogios ir nereikalingos tai organizacijai. Tai nėra Dievo Žodžio skelbimas, metai iš metų kartoti tam tikras vietas. Dievo Žodžio skelbimas – tai pirmiausiai Gerosios Naujienos paskelbimas. Tačiau Geroji Naujiena, neiškreipta ir tikra, niekada nenuskambės katalikiškų apeigų metu. Tam nenumatytas laikas tarp tradiciškai atliekamų ritualinių veiksmų. Visi tie skambučiai, taurių dėliojimas, klupinėjimas, stovinėjimas, šabloninės frazės ir šabloninės maldos turi savo paaiškinimus ir atrodo prasmingos pagal žmonių sugalvotą mokymą, bet neturi nieko bendra su Jėzaus Kristaus mokymu. Nenuskambės Geroji Naujiena ir pamokslo metu, nes kunigas juk dėsto žmonių sukurtą bažnyčios mokymą.
Žmonės mato, kas vyksta vadinamojoje bažnyčioje, širdyje jaučia, kad kažkas čia ne taip, bet apgaudinėja save, kad čia nieko tokio. Pažinojau vieną vyruką, kuris nuoširdžiai vaikščiojo į mišias, nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad Dievo pažinti neįmanoma ir niekaip negalėjo atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Jis nuolat darė tai, kas nepatinka Dievui ir apgaulingai guodė save, kad žmogui pažinti Dievo vis tiek neįmanoma. Taip, galima garbinti Tą kurio nepažįsti, savo susikurtu būdu, kaip tau atrodo patogiau, bet taip nepajausi Dievo pilnatvės nei širdies ramybės ir nebūsi išgelbėtas iš nuodėmių; tai - savęs apgaudinėjimas. Arba galima imti ir susipažinti su Juo. Dievas nėra nepažinus. Jis nėra nei toli, nei aukštai tiems, kurie nuoširdžiai Jo šaukiasi:
Rom 10, 6-10:
6 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’-tai yra Kristaus atsivesti;
7 arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’- tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti”.
8 Bet ką jis sako?-„Arti tavęs yra žodis-tavo burnoje ir tavo širdyje”,-tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.
9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Kaipgi mums pažinti, koks yra Dievas ir ko Jis iš mūsų nori, kaip būti išgelbėtu ir nuo ko mums reikia gelbėtis? Paieškokime atsakymų Dievo Žodyje.