|
|
|
|
Kryžiaus garbinimas
Dėl kryžiaus garbinimo
Kai buvau katalikė, mesldavausi atsiklaupusi prieš kryžių. Liturgijoje, mišių metu, žmonės raginami klauptis prieš kryžių, melstis žiūrint į jį. Netgi primygtinai raginama statyti kryžių altoriaus centre, kad žmonės geriau matytų. Atseit tokiu būdu jie atsigreš į Viešpatį.
Mes galime pastatyti kryžių altoriaus centre, kambario centre, ar užsikabinti ant kaklo, krūtinės centre, tai mūsų prie Dievo nepriartins. Kryžiaus garbinimas – viena didžiausių šėtono apgaulių. Dievo žodyje pasakyta, kad jis apgauna visus, visą pasaulį:
Apr 12, 9:
Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Tam jis turi daug būdų ir įvaldęs juo meistriškai. Jis daug yra primelavęs. Jėzus sako apie jį taip:
Jn 8, 44:
Jūsų tėvas-velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Kryžiaus garbinimas labai paplitęs, katalikai tai daro visame pasaulyje.
Lietuvoje tai turi labai ryškų pagonybės prieskonį ir dažnas lietuvis tuo didžiuojasi, kaip privalumu, kaip šalies savitumu.
Žmonės garbina kryžių labai nuoširdžiai, tačiau tai paklydimas.
Pažiūrėkime, kodėl krikščioniui nedera garbinti kryžiaus?
Visų pirma, tai daiktas, o Dievas sakė neturėti prieš akis nieko, jokio kūrinio, jokio drožinio, jokio atvaizdo:
Įst 4, 15:
Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo
Įst 4, 23-24:
Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė. Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas.
Naujosios Sandoros laikais taip pat nebuvo duotas nei leidimas, nei įsakymas garbinti ką nors kitą, o ne Dievą, arba garbinti Dievą, pasinaudojant drožiniais ar atvaizdais. Dievas nekeičia savo įsakymų.
Antra, mes nežinome, kaip iš tikro buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Šventajame Rašte Jėzaus mirties priemonei nusakyti vartojamas graikiškas žodis stauros [stow-ros], kurio reikšmės gali būti „kartis, stulpas, baslys, kuolas, stiebas“. Jėzus į savo mirties vietą nešėsi „stauros“, vieną baslį. Jonas, stovėjęs po Kristaus kryžiumi, taigi matęs viską savo akimis, nemini jokio skersinio. Taigi, vienas iš variantų tas, kad Jis buvo tiesiog prikaltas prie stulpo, be jokio skersinio.
Kitas galimas variantas, kad skersinis buvo, bet vėlgi neaišku, ar jis buvo prikaltas taip, kaip raidė T, tai vadinamasis „tau“ kryžius, ar taip, kaip įprasta jį vaizduoti dabar. Mes nežinome kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, tikslios formos. Romėnai kryžiuodavo įvairiais būdais, o Dievo Žodis mums neduoda tikslaus apibūdinimo, matyt todėl, kad nepasidirbintume su jokio drožinio ar atvaizdo.
Pirmieji krikščionys ir nesidirbino atvaizdų, jie nesilankstė prieš kryžius ir nenešiojo jų. Kryžiaus vaizdavimas paplito vėliau, susiliejant krikščionybei su pagonybe.
Trečias svarbus dalykas, dėl ko nereikia garbinti kryžiaus – kad tai yra vienas iš pagoniškų simbolių, vartotas nuo seniausių laikų.
  
Pavyzdžiui, saulės kryžius, svastika, Tau kryžius – dievo Mitros ženklas.
Pagonys turėjo daug kryžiaus vaizdavimo variantų, kai kurie išlikę katalikų denominacijoje iki dabar.
 
Štai kad ir CHI-RHO kryžius, taip vadinamas, nes sudarytas iš graikiškų raidžių ‘chi’ (kuri atrodo kaip angliška ‘X’ ir „rho“ (kuri atrodo kaip ‘P’ didžioji). Šitos dvi raidės - žodžio „Kristus“ graikų kalba pirmosios raidės. Tačiau šis simbolis buvo naudojamas ir iki Kristaus. Pagonims jis reiškė turtus, sėkmę. Taip pat jis labai panašus į saulės dievo ženklą, kuris buvo naudojamas Romos imperijoje ketvirtame amžiuje, Konstantino laikais. Romos imperatorius Konstantinas pirmasis ir panaudojo krikščionybėje šį simbolį.
Kai krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija, šis ženklas buvo paskelbtas oficialiu bažnyčios simboliu.
Taip pat jau minėtas temoje „Kalėdos ir kiti keisti dalykai“ koptų kryžius – kryžius, randamas pavaizduotas dar Egipto magijos ir vaisingumo deivės Izidės šventykloje, na o dabar dažnai matomas ant katalikų denominacijos liturginių rūbų ir daiktų.
Jei kryžius būtų žmonėms rodomas tik kaip simbolis, kaip Kristaus aukos priminimas, tai dar nebūtų taip baisu. Deja, man teko ne kartą stebėtis tuo, ką pamatau ar išgirstu internete apie katalikų mokymą ir sudejuoti maldoj „Viešpatie, negi taip blogai?“ Šitas religinis girtumas taip aptemdo protą, kad žmonės meldžiasi ne tik kitiems žmonėms, bet net daiktams ir simboliams. Katalikų denominacijos apeigų metu žmonės raginami melstis TIESIOGIAI pačiam kryžiui, daiktui.
Štai žodžiai, kuriais žmonės raginami kreiptis į daiktą:
„Visas pasaulis giesmėmis aukština Tavo grožį“
„Leisk pamilti Tave,
Išgelbėjusį mus nuo pikto, išpirkusį iš vergystės“
„Visas pasaulis trokšta Tave pagerbti“
„Mūsų išganyme, mano vienintele meile.“
„Per Tave visa atlikta Ir visa gyvens Tavyje“
„Vienintele kenčiančiųjų viltie“
„Tavyje visa gyvena.“
„Tavy gimė Bažnyčia“
Aš suprasčiau, jei taip būtų kreipiamasi į Jėzų Kristų, deja, ne Dievui šitie maldos žodžiai skirti, tai skirta daiktui, kryžiui.
Štai čia atseit švento kryžiaus relikvija, saugoma ir garbinama Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje tariamai tikro Kristaus kryžiaus dalelė, įdėta į sidabrinį, paauksuotą ir kalnų krištolu papuoštą relikvijorių. O štai cituoju dalį tos maldos, kuri skiriama medžio gabalėliui, aš jos neišsigalvojau, internete yra, tos parapijos puslapyje:
Malda prie Šv. Kryžiaus relikvijos
O šventasis Kryžiau, gėrio sėkla,
Sandora tarp žemės ir dangaus.
Leisk pamilti Tave,
Išgelbėjusį mus nuo pikto, išpirkusį iš vergystės.
O šventasis Kryžiau, gelbėk savo vaikus,
Jėzų laikęs švelnus šventasis medi.
Visas pasaulis giesmėmis aukština Tavo grožį,
Vieninteli mano Išganytojo drauge.
O šventasis Kryžiau, Tu mūsų gyvenimas
Tu šlovės sostas, kur mirė Karalius.
Visas pasaulis trokšta Tave pagerbti
Mūsų išganyme, mano vienintele meile.
O šventasis Kryžiau,
Ant Tavęs suskambės Jėzaus pradėta pergalės giesmė.
Per Tave visa atlikta Ir visa gyvens Tavyje,
O nuolat švytinti grožio prošvaiste.
O šventasis Kryžiau, šviesa ir tiesa,
Vienintele kenčiančiųjų viltie“
(ir t.t.)
Skaitau tą maldą ir nesuprantu - ar kryžius Jėzaus mirties įrankis, ar mūsų Dievas? Argi mes kryžiaus vaikai? Argi kryžius mūsų išganytojas, ar kryžius mus išgelbėjo ir išpirko iš nuodėmės vergystės? Argi kryžius mūsų šviesa ir tiesa? Taip ir norėtųsi šaukti: „žmonės, bijokit Dievo“, bet jeigu religija žmones nugirdžiusi, tai tik vienas Dievas, kuris yra visagalis, gali išblaivinti.
Vis tik aš negaliu apie tai tylėti. Rašau tiems, kurie jau blaivėja nuo religijos vyno ir burtų ir tiems, kam Dievo Žodis jau yra aukščiau už bet kokius religinius ritualus ir žmonių mokymus.
Žmonių mokymuose būna pasakoma daug gražių žodžių, kurie atrodo protingai ir skamba švelniai, bet tai nėra tiesa. O mes teturime tik tiesos žodį, Jėzaus Kristaus tiesos žodį, kuris dažnai atrodo kietas ir sunkus įvykdyti, ne toks patrauklus. Ir dauguma jo nepriims, nes taip juk ir parašyta. Krikščionys niekada nesudarys daugumos, nes daugelis eis kitu, plačiu keliu. Jėzus Kristus mums sako:
Mt 7, 13-14:
„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”.
Krikščionys turi kalbėti tiesą ir drąsiai sakyti, kad bet koks daiktų garbinimas įžeidžia Dievą ir nesvarbu, kaip nuoširdžiai jis atliekamas ir kaip dailiai žmonių mokymais paaiškinamas. Nors tai ir nebus populiaru, negalima nutylėti, nes, kaip apaštalas Paulius rašė:
2Kor 5, 10-11:
Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė-gera ar bloga. Todėl, pažindami Viešpaties baimę, mes stengiamės įtikinti žmones. Dievui mes esame atviri, tikiuosi, kad esame atviri ir jūsų sąžinėms.
2012-01-03
|
|
|
