Ko gi blaškotės, krikščionys?
Šiais sunkiais laikais stebiu kas vyksta ir liūdnai stebiuosi. Ne tiek pasauliu, kuris eina, kaip jam numatyta, kiek krikščionių elgesiu. Argi turėtų krikščionys kištis į politiką?
Atsakymai kaip ir visada - Dievo Žodyje. Pasižiūrėkime, ką prisikėlęs Jėzus sako bandantiems pasidomėti ateities politika savo mokiniams:
Apaštalų darbai 1, 4-8:
4 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado,-„apie kurį,-pasakė Jis,-esate girdėję iš manęs;
5 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia”.
6 Susirinkusieji paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?”
7 Jis jiems tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.
8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių”.
Kitaip sakant: jūs veiksite padedant Šventajai Dvasiai ir liudysite mane savo gyvenimais, bet nepolitikuokite, nes Dievo plano pilnai suprasti jums neduota.
Pasižiūrėkime dar, kas parašyta Biblijoje. Jėzus atėjo kūne, kai žydų tauta buvo pavergta, sunkiu laiku, tolimu nuo tiesos ir klestėjimo. Ir nei pirštelio Jis nepajudino, kad pakeistų situaciją pasaulyje ar bent savo tautos dalią palengvintų. Jis aiškiai pasakė esmę palyginime su denaru, kuris minimas trijose Evangelijose:
Morkaus 12, 13-17:
13 Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti Jo kalboje.
14 Šitie atėję sako Jam: „Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?
15 Mokėti ar nemokėti?” Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą”.
16 Jie padavė. Jis jų klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?” Jie atsakė: „Ciesoriaus”.
17 Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo-Dievui”. Ir jie labai Juo stebėjosi.
Jie stebėjosi. Jie nesuprato. Jie bandė išsiaiškinti Jėzaus pažiūras, sužinoti Jo nuomonę dėl politikų elgesio, bet Jėzus niekada nepolitikavo, net kai atrodo, kad tam būtų visai rimta priežastis.
Luko 13, 1-3:
1 Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis.
2 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?
3 Ne, sakau jums! Bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite.
Nužudyti žmonės, aukojantys aukas Dievui, tačiau nėra nei kritikos, nei pasmerkimo taip baisiai pasielgusiam valdovui. Nei žodelio nepasitenkinimo. Užtat yra griežtas įspėjimas: žiūrėkite savęs, nes pražūsite.
Atsisveikindamas prieš eidamas mirti Jėzus perspėjo savo mokinius, kad pasaulyje mums gera gyventi nebus.
Jono 16, 33:
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!”
Jėzus žinojo, kam atiduota valdžia pasaulyje, ir kad viskas vyks taip, kaip numatyta. Ir reikalai tikrai blogėja, greitai ir smarkiai. Ir turi taip vykti. Iki laiko, kol Viešpats viską perkeis ir bus naujas dangus ir nauja žemė. O kol kas kiekvieno laikmečio krikščionims tenka savi išbandymai. Ne patys įvykiai svarbu, o koks tu išstovėsi tuose įvykiuose, kas bevyktų. „Būkite drąsūs“, sako mums Viešpats. Tačiau krikščionybė ir politika – visiškai nesusiję dalykai.
Tą mes matome ir iš pirmųjų mokinių veiklos ir gyvenimo pavyzdžių. Apaštalas Paulius sako:
1 Tesalonikiečiams 4, 7-12:
7 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.
8 Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią.
9 Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo išmokyti mylėti vienas kitą,
10 ir jūs taip darote visiems broliams visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti vis daugiau pažangos,
11 stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme.
12 Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks.
Štai apaštalas Paulius ragina siekti ramiai gyventi ir dirbti, mylėti, rūpintis savaisiais. Matyt, tai atrodo per paprasta. Ar per prasta?
Todėl mūsų laikų krikščionybė dažnai būna kitokia: rėkianti, ieškanti pasaulyje tiesos, norinti kažką įrodyti pasauliečiams, reikalaujanti iš Dievo vienų ar kitų politinių sprendimų. Organizacijų krikščionybė, dešimtmečiais vis žadėjusi didelį dvasinį atgimimą, dabar mato artėjantį didelį suspaudimą ir ima politikuoti, blaškytis dėl besikeičiančios pasaulinės tvarkos ir sieliškai kovoti su pasauliu. Tam tikra prasme, tai baimės apraiška. Sieliškai tai natūralu, bet jeigu mes dvasiniai žmonės, argi turėtume iš anksto baidytis to, ko net negalime atspėti, kas bus? Tiesiog pasitikėkime Dievo vedimu.
Ir nesureikšminkime žmonių. Trampas nėra naujasis Mesijas. Ir jei pasaulio tvarka vėl turi būti pakeista iš pagrindų, ji bus pakeista, taip kaip Dievo leista vykti. Veltui krikščioniškų organizacijų maldos. Jos negali būti išklausytos, jei siekia pakeisti Dievo planą. Argi mes gudresni už Dievą?
Apaštalas Paulius sako:
2 Timotiejui 2, 4
Nė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam.
Jei mes Kristaus kariai, tai su kuo mes kariaujame? Argi su pasauliu? Ar Jėzus atėjo, mokė mus, gydė ir numirė dėl mūsų nuodėmių siekdamas pakeisti pasaulio tvarką, ar mūsų širdis? Nagi, krikščionys, žiūriu ir nebesuprantu kartais, ar dar prisimenate Gerąją Naujieną, kuo įtikėjote? Mūsų Viešpats Kristus - Karalius? Taip. Bet ar pamenate, kad Jo karalystė ne iš šio pasaulio?
Aš skaitau Naująjį Testamentą ir matau, kad mums pasakyta palikti viską, pasiimti kryžių. sekti Jėzumi, gyventi meilėje ir siekti šventumo. Štai ką sako mums daryti Jėzus:
Mato 5, 43-48
43 Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.
44 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
45 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
46 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?
47 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?
48 Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.
O štai vienas iš Pauliaus laiškų, aiškinančių broliams krikščionims, koks elgesys dera Viešpatyje. Pasižiūrėkime į jį plačiau:
Efeziečiams 4, 1-17
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
2 Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje,
3 siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais.
4 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.
5 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.
6 Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
7 Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos saiką.
8 Todėl sakoma: „Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų”.
9 Ką reiškia „Jis pakilo”, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.
10 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų.
11 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,
14 kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,
15 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva-Kristus.
16 Iš Jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save meilėje.
17 Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto tuštybės.
Mes neturime elgtis kaip pagonys pasauliečiai, bet ir ne mums juos išauklėti ir pamokyti, nes tai tiesiog ne mūsų galioje:
Efeziečiams 4, 18-19
18 Jų protas aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei širdies užkietėjimo.
19 Jie sustabarėję, pasidavę gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus.
Mūsų užduotis – išlikti ramybėje ir meilėje.
Efeziečiams 4, 20-32
20 Bet jūs ne taip pažinote Kristų!
21 Juk iš Jo girdėjote ir Jame išmokote,-nes tiesa yra Jėzuje,-
22 kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,
23 atsinaujinti savo proto dvasioje
24 ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
25 Tad, atmetę melą, „kiekvienas tekalba tiesą savo artimui”, nes esame vieni kitų nariai.
26 „Rūstaukite ir nenusidėkite”. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!
27 Ir neduokite vietos velniui.
28 Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.
30 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai.
31 Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.
32 Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Taigi, valdžiai – jai priklausantys dalykai, o mums nuolatinė dvasinė kova, betgi ne su pasauliu, o su nuodėme, savo širdžių geismais ir piktojo gundymais, nuolatinis budėjimas ir charakterio ugdymas. Pagalba kitiems broliams ir sesėms. Žodžio skelbimas trokštantiems tiesos. „Siekite šventumo“ „Būkite tobuli“ „Mylėkite“ - štai Jėzaus sekėjų priesakai.
Kolosiečiams 3, 1-4:
1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.
2 Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.
3 Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve.
4 Kai pasirodys Kristus-mūsų gyvenimas, tada su Juo ir jūs pasirodysite šlovėje.
Jei mūsų gyvenimai paslėpti Dieve, koks skirtumas, kas laimi ar pralaimi rinkimus? Prezidentai keisis, pasaulio tvarka keisis, gyvenimai mūsų keisis, bet mums duoti priesakai mylėti ir siekti šventumo nesikeis.
Politikuojantys broliai ir sesės, pasižiūrėkite, prašau, nešališkai į savo širdis, ar jus tikrai veda Šventoji Dvasia? O gal, priešingai, jus veda sielinis žmogiškas pasipiktinimas matant dabar pasaulyje vykstantį absurdišką ir žiaurų žaidimą? Viešpats apreiškia ir duoda pamatyti savo vaikams daug dalykų, kurių dauguma pasauliečių nepriima ir nesupranta ir negali suprasti, nes jiems neduota. Apreiškia, bet ne tam, kad bijotume ar, priešingai, daužytume žodžiais tuos, kam neduota suprasti. Nusiraminkite. Jei būsime Dievo ramybėje, tuomet tai kas mums svarbu žinoti, Dievas tikrai mums apreikš ir mes suprasime, ką reikia daryti. Štai pavyzdys Apaštalų darbuose:
Apaštalų darbai 11, 27-30:
27 Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.
28 Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.
29 Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams.
30 Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.
Štai mokiniai žinojo, kas laukia ir pasiruošė, pagal jiems duotą išmintį. Bet ką mes, šių dienų Jėzaus sekėjai, darome su gauta išmintimi? Dalinamės tarpusavyje, siekiam suprasti, kaip mums elgtis sunkiu metu ir padėti vieni kitiems reikalui esant? Deja. Įvertinkite savo elgesį. Ar nėra taip, kad supanikavę ar pasipiktinę ir ėmę kovoti su pasauliu, liūdinate Jėzų savo įsivėlimu į gyvenimo reikalus?
Ak, bet ne man jus teisti, aš kaip visad tik...
2020-11-09
