lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Eunuchas dėl dangaus karalystės 3 d.

Ir pabaigai dar grįšiu prie lovos reikalų. Apie tai nelabai kas kalba, tema tokia sunki kalbėti; bet noriu dar kelis dalykus pasakyti.
Pirmiausia tai, kad pagal Dievo Žodį lovos reikaluose vyro ir moters teisės visiškai lygios.
1 Kor 7, 3-5:
Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.
Antra, tai, kad sueitis nėra vien kūniški veiksmai. Kai vyras ir moteris susituokia, jie tampa vienu kūnu. Ir ne kelioms minutėms, visam gyvenimui. Bet jeigu viename kūne dvi priešingos dvasios, tai labai sunku gyventi. Kaip bažnyčią Paulius ragina būti vienos dvasios, taip ne ką mažiau svarbu, kad vyras ir žmona būtų vienos dvasios. Senajame Testamente mes randame įdomią vietą apie tai, kad vyras ir žmona buvo sukurti būti ne tik vienas kūnas, bet ir viena dvasia ir kokia svarbi Dievo akyse ištikimybė:
Mal 2, 13-16:
Viešpaties aukurą jūs užliejote ašaromis, verksmais ir dejavimais, nes Jis nebežiūri į jūsų aukas ir nebepriima jų iš jūsų rankų. Jūs klausiate: „Kodėl?” Todėl, kad Viešpats yra liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, kuriai tu buvai neištikimas, nors ji yra tavo draugė ir sandoros žmona. Argi jūs nebuvote padaryti vienas kūnas ir viena dvasia? Kodėl vienas? Jis nori matyti gerą sėklą. Todėl saugokite savo dvasias ir būkite ištikimi savo žmonoms. „Aš nekenčiu skyrybų, nekenčiu smurtu sutepto drabužio”,-sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas.
Neištikimybė, tai pirmiausia dvasinis dalykas. Todėl negali būti nė kalbos, kad krikščionis nenusideda, jei žiūri pornografiją arba net tyliai sau pasvajoja apie svetimas moteris ar svetimus vyrus. Kaip jau ir pradžioje sakiau, svarbu ne tik ką sakai, bet ir tai, ką darai ir tavo širdies nuostata. Neverta įsivaizduoti, kad esi ištikimas, jei flirtuoji su kitomis moterimis ar kitais vyrais, nors kūniškos sueities nėra. Žinau, kad pasaulyje, tai laikoma norma ir kad dauguma ištekėjusių moterų net nesitiki, kad vyras nežiūrės pornografijos ir neflirtuos su kitomis moterimis, dalis bando su tuo kovoti, dalis nuleidžia rankas, bet tai neišvengiamai žeidžia, labai giliai skaudina, kad tu vyro mintyse nesi vienintelė. Ir mes žinome, kad tai ne pagal Dievo valią, Jėzus sako, kad tai nuodėmė, vedanti į mirtį.
Mt 5, 27-30:
„Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą”.
Jeigu jūs norite sekti Jėzų Kristų, bet žinote, kad šitoj srity jūsų širdies nuostata nėra tyra, melskite Dievą, kad gelbėtų, kovokite su ta nuodėme. Mūsų kūnai yra Šventosios Dvasios šventykla. Negalime jų teršti, nes Dievo akyse vyras ir žmona tapo vienu kūnu ir tame kūne gyvena Šventoji Dvasia.
1Kor 6, 15-20:
Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos paleistuvės nariais? Jokiu būdu! Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes „du taps,-sako Raštas,-vienu kūnu”. Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo. Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.
Joks trečias žmogus, net jokie svetimi vaizdiniai neturi terptis į santuokinį ryšį. Aš žinau, kad tai įmanoma, aš žinau iš savo gyvenimo, kad Dievas nori, kad mes siektume tokio šventumo ir Jis padeda tai pasiekti.

 

Lytiniai santykiai nėra nešvarus dalykas, tai šėtonas mus tikina, kad seksas nešvarus dalykas. Kai įtikėjau, naujai pamilau savo vyrą ir jis mane ir mes mylimės visai kitaip.
Aš žiūrėdavau porno vaizdus internete, žiūrėdavo ir Nerijus, kol buvom pasaulyje. Šėtonas mus buvo įtikinęs, kad mums neužtenka vienas kito. Mano mintyse būdavo netvarka, aš mylėdavausi su savo vyru, bet tuo metu matydavau visokius vaizdinius, kuriuose nebuvo mano vyro. Man tai niekada nepatiko, bet aš nemokėjau kitaip pasiekti malonumo. Kai įtikėjau, Viešpats tai patraukė. Man nebereikia nieko įsivaizduoti. Anksčiau niekaip negalėdavau patikėti, kad tikrai esu mylima, o dabar tiesiog žinau, kad jis mane myli, ir aš jį myliu. Ir jeigu man reikia galvoje dar ko nors be mano vyro, tai ateina žodžiai iš Dievo Žodžio, iš Giesmių giesmės.
Kitas dalykas, aš masturbuodavausi. Jau esu apie tai liudijusi, bet jaučiu, kad reikia dar kartą apie tai kalbėti. Žmonės sako: „kokia čia nuodėmė, tai visai ne nuodėmė“. Sakykit ką norit, tai mane žudė. Kol aš buvau religinga katalikė, aš visada žinojau širdies gilumoj, kad tai negali patikti Dievui. O kai aš įtikėjau... kai supratau, kad manyje gyvena pats Dievas savo Šventąja Dvasia, aš nesuvokiau, kaip galima suderinti tai, ką aš darau, su Šventosios Dvasios buvimu. Ir aš patenkindavau save, ir po to verkdavau. Laimei, tai ilgai netruko. Viešpats manęs pagailėjo. Per vieną žmogų, beje kunigą, aš gi dar buvau katalikė, Viešpats davė man patarimą, ko reikia Jo paprašyti. Jis man įdėjo pasiryžimą būti tvirtai su tuo kovojant, ir išmanymą, kaip, kokiais žodžiais, Jo šauktis. Ir Jis patraukė mano tą ydą. Gan paprastai ir lengvai, turint omeny, kad aš tiek, kiek save atsimenu, gal 30 metų, tai dariau kone kasdien.
Dievas yra visur mūsų gyvenime, bet jeigu mes jam kažkokios srities nenorime atiduoti, Jis jėga juk mūsų neperkeis, o Dievo Žodis mus ragina paaukoti Jam savo kūnus pilnai ir patikėti visas sritis.
Rom 12, 1:
Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,-tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
Ir jeigu nuoširdžiai paaukojam ir leidžiame keisti, tai jis padaro taip, kaip ir turi būti pagal Jo planą. Tai ir yra šventėjimo kelias- kiek mes leidžiame Šventajai Dvasiai mumyse veikti.
1Tes 4, 3-5:
Nes tokia Dievo valia-jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje, o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo
Ką reiškia šventėjimas religiniu požiūriu? Jeigu vienuolis pagalvoja apie moterį, šoka į erškėčių krūmą. Nes jis negali sau leisti net galvoti apie tai, nes jis siekia būti šventas. Tai religija. Jeigu aš pagalvoju apie savo vyrą, tai padėkoju Viešpačiui, kad mane davė tokiam nuostabiam vyrui ir kad mus abu taip perkeitė. Tam, kad šventėtum, celibatas nebūtinas, bet būtinas paklusnumas Dievo valiai ir Jo Dvasios vedimui. Vis tik kartais neišvengiamai tenka padaryti save eunuchu.
Man lytiniai santykiai labai svarbūs, visada buvo labai svarbūs ir aš labai mėgstu mylėtis. Kartą Nerijus pasninkavo, ir aišku aš prie jo tada jau nelendu, ir man truputį prailgo laukti ir aš pagalvojau, o kas, jeigu jis pasninkautų 40 dienų. Aš gi negalėčiau prieštarauti, ir išsigandau iš anksto, kaip gi aš ištverčiau savo 40 dienų „pasninką“. Nusprendžiau, kad neištverčiau. Viešpats žinojo kitaip, praėjo visai nedaug laiko ir Jis sudarė situaciją, kuomet parodė man, kad jei reikia aš galiu ištverti ir dar daugiau nei 40 dienų ir šlovė Jam už tai. Ir nors pakartoti aš šito visai nenorėčiau, bet sprendžia Dievas, ne aš.
Galbūt jūs sakysite: „tai smulkmena, ištvėrė kelis mėnesius nesimylėjus, rado kuo girtis, o kitas va iš viso be vyro ar be žmonos, kodėl Dievas jiems neduoda?“ Aš nežinau, kodėl kai kurie metų metais ieško savo antros pusės, trokšta susituokti, bet neranda. Kiti ir neatlaiko, nebelaukia, kol bus pagal Dievo valią, pasiima patys, padaro savaip ir teisinasi „aš nekentėsiu, Dievas privalo man duoti, bet jeigu nedavė, tai pats susiradau“. Ir tuokiasi toks krikščionis tai su vienu tai su kitu, ir jau nebežinai, kuris ten tas vyras ar žmona yra tikrasis.
Ne, aš nieko neteisiu, kiekvieną teis pats Žodis paskutiniąją dieną. Tiesiog nuoširdžiai užduokite sau klausimą širdyje, ar tikrai bendravimo su Dievu jūs trokštate labiau už visa kita. Jeigu taip, Jis jus tikrai ves tuo keliu, kurį Jis yra jums numatęs, ir šitas kelias bus pats geriausias jums, ar tai būtų santuoka, ar vienišumo kelias. Ir bet kuriuo atveju, nebus lengva.
Viskas šitam pasaulyje labai laikina, mes čia tik svečiai. Jeigu mes Jėzaus Kristaus mokiniai, tai pasistenkime kiekvienoje situacijoje sekti ne savo norais, bet siekti bendravimo su Dievu ir klausti, ko Jis iš mūsų nori, kad mes padarytumėme. Pabaigsiu apaštalo Pauliaus žodžiais.
1Kor 7, 29-31:
Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie naudojasi šiuo pasauliu,-tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

 

2012-07-04