|
|
|
|
Apie skaistyklą
Skaistykla - kas tai?
Katalikų denominacija moko, kad po mirties dauguma žmonių pakliūva į tam tikrą vietą, vadinamą skaistykla, kad ten kentėtų ir tuo būdu būtų nuskaistinami, kad galėtų pakliūti į Dangų.
Iš katalikų katekizmo:
1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.
1031 Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla.
954 Trys Bažnyčios būviai. „Kol ateis Viešpats savo šlovėje ir kartu su Juo visi angelai ir kol, sunaikinus mirtį, visa bus Jam pajungta, vieni iš Jo mokinių tebekeliauja šioje žemėje, kiti, užbaigę šį gyvenimą, dar skaistinasi, vėl kiti, pasiekę garbę, 'aiškiai regi vieną triasmenį Dievą, tokį, koks Jis yra'.“
Įdomu ir gražiai skamba. Bet kaip atsirado ši doktrina? Ar tai ateina iš Dievo, ar čia dar viena žmonių tradicija, dar vienas organizacijos mokymas?
Pačiame katalikų katekizme mes ir randame atsakymą:
1031 Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose.
Taigi, aiškiai pasakyta, kad tai ne pagal Dievo Žodį, bet tai pačios organizacijos mokymas, žmonių mokymas. Grupė bažnytinės organizacijos valdžios vyrų, susirinkusi 1431 metais, ėmė ir nutarė, vėliau dar 1545 metais įtvirtino, kad turėtų gi būti tarpinė vieta tarp Dangaus ir pragaro. Garsiai jie to nesakė, bet bažnytinei organizacijai labai finansiškai apsimoka, jeigu tokia vieta yra. Mielieji, tie kurie meldžiatės už mirusiuosius, kurie dabar jūsų manymu skaistykloje, turėtumėte žinoti, kad Dievas niekada to daryti nesakė, tai visiškai neparemta Dievo Žodžiu, bet labai naudinga katalikų organizacijai teorija, kadangi ji nešė ir neša nemenkus pinigus. Faktiškai be to mokymo katalikų bažnytinė organizacija neišsilaikytų, nes vadinamąsias „mišias už mirusius užpirkti“ eina ne tik turtingi, bet ir vargšės senutės už paskutinius pinigus.
Aš nieko nesakau prieš pačius žmones, kurie tai daro, aš pati dar neseniai tuo tikėjau, už mirusius meldžiausi, mišias „užpirkinėjau“. Aš tikėjau, kad tai, kas rašoma katekizme sutampa su Dievo Žodžiu, sutampa su tuo, ko moko Jėzus ir apaštalai. Nes tiesiog nebuvau skaičius Šventojo Rašto. O kiti kad ir skaito, nesusimąsto, pasikliauja tuo, ką jiems sako kunigai.
Tikiu, kad dalis kunigų nuoširdžiai šito moko ir žmonės mielai tai priima, juk tai taip gražu ir smagu, kad gali padėti savo mirusiam artimajam, nors ir po mirties, ypač jeigu su juo gyvu nesugyvenai, pykaisi ir dabar dėl to graužia sąžinė.
Tačiau tai tik žmonių tradicijos, žmonių mokymas, tai nėra Jėzaus Kristaus mokymas. Jeigu jūs atidžiai perversite Naująjį Testamentą, ten nerasite, kad būtų kas nors sakoma apie skaistyklą ar būtų meldžiamasi už mirusius, nei Jėzus, nei apaštalai to neragina daryti.
Jėzus mokė, kad yra pragaras, Jis ne kartą sakė, kad pragaras yra, ir perspėjo mus, kaip baisu ten patekti:
Mk 7, 43-48:
Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,-nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį, kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį, kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,-išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą, kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.
Jis tai pakartoja net kelis kartus, tai labai svarbu. Bet apie pragarą nemadinga katalikų bažnyčioje kalbėti, vietoje to, žmonės guodžiami apgaulinga viltimi, kad Dievas taigi geras (kažkaip nutylint apie teisingumą), iš karto į pragarą nesiųs, pakentėsi blogiausiu atveju šiek tiek skaistykloje, artimieji už tave pasimels, mišių užpirks, ir viskas bus gerai. Bet Jėzus taip nemokė. Dievo Žodis sako visai ką kita.
Kaip manote, Jėzus mus mylėjo ar nemylėjo? Prieš pasiaukodamas už mus ant kryžiaus, tris metus Jis pamokslavo, gydė, skelbė gerąją naujieną, bet gal Jis atėjo mūsų apgauti, o ne pamokyti? Pamąstykim, jeigu tokiu skaudžiu būdu ryžosi už mus numirti, tai, matyt, mylėjo. Jis mus mokė daugelio svarbių dalykų. Ar nebūtų tad Jis mums paaiškinęs ir apie skaistyklą? Negi Jis būtų nutylėjęs tokį svarbų dalyką ir tyčia mus gąsdinęs pragaru? Aš nežinau, kokį Jėzų jūs pažįstate, bet tas Jėzus, kurį aš pažįstu, nemeluoja, Jis tiesiakalbis, nes pats yra kelias tiesa ir gyvenimas. Jeigu Jis nemokė nieko apie skaistyklą, atlaidus, ir apie tai, kaip galima padėti mirusiems artimiesiems, vadinasi nėra tokios galimybės. Jis tik gan griežtai yra sakęs „palik mirusiems laidoti savo numirėlius“ (Mt 8,21; Lk 9,60).
Ir Jis sakė: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jn 14,6). Per maldas į Mariją, per maldas prašant šventųjų užtarimo, per gražias liturgines ceremonijas, per maldas popiežiaus intencija, per važinėjimą po gražius bažnytinius pastatus mes negalime pakliūti į Dievo karalystę, nes nėra kito kelio pas Tėvą kaip tik per Jėzų Kristų. Jėzus už mus numirė ir atkentėjo ant kryžiaus už mus, bet tai meilės dovana ir Jis nereikalauja, kad mes vėl už savo nuodėmes kentėtume. Dievo Žodis moko, kad ta Išgelbėjimo dovana gauta už dyką, iš Dievo malonės.
Rom 6, 23:
Atpildas už nuodėmę-mirtis, o Dievo dovana-amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
O mes renkamės, priimti tą dovaną ar ieškoti išgelbėjimo kitur, bandyti rasti teisumą savo darbais. Jeigu Dievo Žodis mums autoritetas, tai mes žinome, kad nereikia skaistintis po mirties tiems, kurie mirė su Kristumi, jie turi teisumą, gautą iš Jėzaus Kristaus:
Rom 3, 24:
o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
Apaštalas Paulius sako apie tai:
1Kor 6, 11:
Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
Jėzus sumokėjo kainą, kad galėtume vadintis Dievo vaikais
1Kor 6, 20:
Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.
Jėzus už mus pasiaukojo ir mums nebereikia kentėti, kad būtume išgelbėti, mums tik reikia dėkoti ir šlovinti Dievą visu savo gyvenimu, mylėti Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis.
Artimą mes mylime ne siekdami užsidirbti keletą metų skaistyklos kančios sutrumpinimo, bet iš dėkingumo ir meilės Dievui, dėl to, kad Jis apsigyvena mumyse savo Šventąja Dvasia ir pildo mus savo meile, veda ir moko mus, taigi mes darome gera, mes meldžiamės, mes šlovinam Dievą, skelbiam Gerąją naujieną, dalinamės Dievo Žodžiu.
Tikram krikščioniui, kuris seka Kristumi, nėra pasmerkimo, jis džiaugiasi savo išgelbėjimu:
Rom 8,1:
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Taigi mes matome, kad Dievo Žodyje nieko nėra sakoma apie skaistyklą, maldas už mirusius ir atlaidus. Kiekvienam reikia apsispręsti, kas jam yra svarbiau – žmonių tradicijos ar Dievo Žodis. Aš savo sprendimą padariau. O jūs?
2011-12-08
|
|
|
