|
|
|
|
Apie Marijos garbinimą III d.
Katalikų denominacijos mokymai apie Mariją
Pradžiai pateiksiu ištraukėlę iš katekizmo.
Iš katalikų katekizmo:
„Pagaliau apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, nė kiek jos nesutepta nekalčiausioji Mergelė, baigusi žemiškojo gyvenimo kelionę, su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų dar artimesnė savo Sūnui, viešpačių Viešpačiui ir nuodėmės bei mirties nugalėtojui.
“Švenčiausiosios Mergelės Ėmimas į dangų yra ypatingas dalyvavimas jos Sūnaus Prisikėlime ir būsimojo kitų krikščionių prisikėlimo pirmavaizdis:
O Motina Dievo, pagimdžiusi Tu išsaugojai mergystę, o amžiams užmigusi nepalikai pasaulio; Tu, kuri pradėjai gyvąjį Dievą ir savo maldomis išvaduosi iš mirties mūsų sielas, sugrįžai pas gyvybės Šaltinį.“
Mes čia randame daug keistų teiginių apie Mariją:
|
Titulas |
Teiginys |
Kur randame? |
|
Mergelė |
visą laiką liko mergelė |
Tikima maždaug nuo 3 amžiaus |
|
Dievo Motina |
dėl savo vienystės su Jėzumi, Dievo sūnumi vadinama Dievo Motina |
431 m. Efezo susirinkime |
|
Nekaltai pradėtoji |
„atleista“ nuo gimtosios nuodėmės (?) |
1854 – popiežius Pijus IX |
|
Paimta į dangų |
su kūnu ir siela buvo paimta į dangų |
1950 – Pijus XII |
|
Užtarėja, bendraatpirkėja |
Tarpininkė tarp mūsų ir savo sūnaus Jėzaus Kristaus |
KBK |
|
Bažnyčios motina |
Pagimdė Jėzų, kuris yra bažnyčios galva, o mes kūnas, todėl ji ir mūsų visų motina |
KBK |
|
Dangaus Karalienė, Visatos Karalienė |
Turi teisę vadintis Dangaus ir žemės karaliene |
KBK |
Panagrinėkime juos smulkiau.
1) Mergelė – visą laiką liko mergelė
Mes skaitome Dievo Žodyje, kad Marija negyveno su vyru iki tol, kol pagimdė Jėzų. Tai yra tikra, ir taip įvyko, kaip buvo išpranašavęs pranašas Izaijas.
Iz 7,14:
Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.
Taip ir įvyko:
Mt 1, 18-25:
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių”. Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: „Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”, tai reiškia: „Dievas su mumis”. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.
Taigi, Dievo Žodyje aiškiai pasakyta – gimdydama Jėzų Marija buvo mergelė. Bet niekur nepasakyta, kad ji taip ir liko mergelė.
Amžiams bėgant prikurta istorijų apie Mariją, kad ji ruošėsi pašvęsti savo gyvenimą Viešpačiui ir gyventi nekaltybėje, kad ji būdama 3 metukų, panašiai kaip Samuelis, buvo paaukota šventykloje. Tačiau tai tik gražios istorijos. Neparašyta Šventajame Rašte, kad ji buvo pasiryžus gyventi nekaltybėje – parašyta, kad ji buvo susižadėjusi ir ruošėsi su Juozapu gyventi kaip su savo vyru. Pasižiūrėkime dar ir į Evangelijos pagal Luką 4 skyrių
Lk 2, 4-7:
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
Kaip matote, čia rašoma „pirmagimis“. Vadinasi turėjo būti gimusiųjų ir daugiau. Juk vaikai buvo laikomi palaiminimu, kodėl ji turėjo to atsisakyti? Jei būtų reikėję akcentuoti, kad Jėzus buvo vienintelis Marijos sūnus, taip ir būtų buvę parašyta. Bet ši tiesų Rašte yra minimi Jėzaus broliai ir seserys.
Mk 6, 1-5:
Išvykęs iš ten, Jis, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę. Atėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis? Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!” Ir jie piktinosi Juo. O Jėzus jiems tarė: „Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose”. Ir Jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.
Tie, kurie gina doktriną apie amžiną Marijos mergystę, sako, kad žodžiui „broliai“ nusakyti vartojamas graikiškas žodis gali reikšti ir brolį, ir šiaip artimą giminaitį. Galbūt tai buvo Juozapo vaikai iš ankstesnės santuokos. Visos tos versijos ir tie ginčai mane iš tiesų nelabai domina. Jeigu Viešpats Dievas Marijai ir jos vyrui Juozapui panorėjo įkvėpti į širdį gyventi santuokoje mažiausiai 12 metų kaip broliui su seseria, tai šlovė Jam. Jeigu nenorėjo, tai manau, kad jie gyveno taip, kaip ir priklauso gyventi vyrui ir žmonai, o Viešpats juos gausiai laimino vaikais. Iš tiesų visas šis mergystės reikalas labai išpūstas ir sureikšmintas. Vien iš to, kaip jis sureikšmintas, manau, kad kaip tik buvo atvirkščiai – Marija turėjo daug vaikų, Jėzaus brolių ir seserų. Bet tai tik mano spėjimas. Ar taip buvo ar kitaip, nematau, ką tai keičia. Suprantate, jeigu tai būtų buvę taip labai svarbu, tai būtų parašyta Dievo Žodyje, kad Marija taip ir liko mergelė, ir net ne vienoje vietoje būtų parašyta.
2) Dievo Motina
Koks yra mūsų Dievas? Ar Jis turi motiną?
Iz 40, 28:
Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.
Dan 4, 3:
Jo ženklai-didingi! Jo stebuklai-galingi! Jo karalystė-amžina ir Jo valdžia-nesibaigianti!
Ir galima būtų pridėti, kad žemės moteris negali būti motina Tam, kuris sukūrė visa, kuriame mes gyvename judame ir esame. Dievas neturi Motinos. Marija yra Jėzaus motina, bet ne Kristaus motina. Marija buvo indas, kurį Dievas panaudojo, prisilietė Šventąja Dvasia, kad duotų vaisių, kad duotų galimybę Jam, Visagaliui įsikūnyti paprasto žmogaus kūne, o vėliau pripildė ją Šventosios Dvasios, kad ji amžinai turėtų vienybę su Juo. Panašiai taip pat Šventosios Dvasios pagalba Jis panorėjo būti ne tik Marijos širdyje, ne tik 120 pirmųjų mokinių širdyse bet ir mūsų visų, kurie trokštame vykdyti Jo valią, širdyse. Tai jeigu manyje ir tavyje ta pati Jėzaus Kristaus Dvasia, ar imsime vienas kitą garbinti? Ne, mes garbinsime tik Visagalį Dievą, Dangaus ir Žemės kūrėją ir Jo sūnų Jėzų Kristų, tą kuris buvo pradžioje kaip Žodis, įsikūnijo, atpirko mus ir vėl grįžo pas Tėvą, kad būtų su Juo viena ir kartu Jis dabar yra mumyse, kad visa būtų viena.
Jėzus prieš mirtį meldžia, kad Tėvas visus, taip pat ir Jo motiną, tarpe visų kitų, pripildytų Šventąja Dvasia ir išlaikytų savyje, o ne kad Marija būtų paskelbta karaliene.
Jn 17, 20-24:
Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,- kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei. Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane. Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą
Jėzus Kristus – Žodis - buvo jau prieš pasaulio sukūrimą. Jis sakė:
Jn 10, 30:
„Aš ir Tėvas esame viena.“
Taigi, Marija negimdė Dievo, negalima pagimdyti savo Kūrėjo. Būtų tas pats, jei puodelis sakytų puodžiui „aš tave nulipdžiau“.
Beje, vienas įdomus momentas - ši dogma buvo paskelbta Efeze, kur nuo seno buvo garbinama deivė Artemidė. Dievo Žodyje sakoma, kad visas miestas pragyveno iš to kulto:
Apd 19, 24-28:
Vienas sidabrakalys, vardu Demetrijas, gaminęs sidabrines Artemidės šventyklos miniatiūras ir duodavęs gerai uždirbti amatininkams,susivadino juos bei kitus to amato darbininkus ir kalbėjo: „Vyrai, jūs žinote, kad šiuo amatu remiasi mūsų gerovė. Bet jūs matote ir girdite, kad tas Paulius ne tik Efeze, bet ir beveik visoje Azijoje įtikino ir nukreipė į šalį daug žmonių, tvirtindamas, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis. Gresia pavojus, kad ne tik nusmuks mūsų amatas, bet kad bus paniekinta didžiosios deivės Artemidės šventykla ir žlugs didybė tos, kurią garbina visa Azija ir visas pasaulis”. Tai išgirdę, jie labai įniršo ir ėmė šaukti: „Didi efeziečių Artemidė!”
Taigi, viena deivė buvo pakeista kita, kad amatininkai nepritrūktų darbo?
3) Nekaltai pradėtoji
Į šitą 1854 metais paskelbtą dogmą net nesigilinsiu, nes iš viso Dievo Žodyje nėra tokio dalyko kaip "nekaltas" ar "kaltas" pradėjimas. Visi yra nuodėmingi, todėl ir reikėjo Jėzaus mirties ant kryžiaus, už kiekvieną. Visiems reikia Dievo kaip gelbėtojo, tą patį ir Marija sakė apie save:
Lk 1, 46-49:
O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!
Marija garbina, šlovina ir už viską dėkoja Dievui.
O ką sakė apie nekaltą prasidėjimą vienas gražus moters vaiduoklis 19 amžiuje, tai mes dar aptarsime sekančioje dalyje.
4) Paimta į Dangų
Visos pagoniškos tautos nuo seno rugpjūčio 15 d. šventė pagonišką šventę.
Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kristų, rugpjūčio 15 dieną Romoje buvo atidaryta deivės Dianos šventykla. Krikščionybę padarius privaloma valstybine religija, kuomet vis labiau plito klaidingi žmonių mokymai ir įvairios pasakos, kuomet atsirado daugybė netikrų krikščionių, vadinančių save krikščionimis tik dėl naudos, buvo kartu perkeltos ir atseit sukrikščionintos ir visos pagoniškos šventės.
Tas pats atsitiko ir Lietuvoje. Lietuviai rugpjūčio viduryje nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Tą dieną skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Ši pagoniška šventė – Žolinė - katalikų bažnyčiai įsigalėjus buvo pervadinta Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.
Kiekvienais metais katalikai Lietuvoje rengia iškilmingus Žolinės atlaidus. Katalikų bažnyčiose ir šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Anksčiau taip vadinamų pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už "šventųjų" paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą. Kaip matote, gryni pagoniški prietarai, įpinti į atseit krikščionišką kontekstą.
Marijos ėmimo į dangų teorija visai nepagrįsta Dievo Žodžiu ir patys katalikų teologai tai pripažįsta. Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė arba kaip paprastai ją vadina, Žolinė, neturi jokio biblinio pagrindo ir buvo pradėta švęsti maždaug 5 amžiuje. Tiesiog laikui bėgant, liaudyje paplito pasaka apie tai, kad tą dieną po Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado - karste buvo tik daugybė gražių gėlių. Dėl šitos pasakos mes, katalikiškoj valstybėj gyvendami, rugpjūčio 15 d. ir turime laisvą dieną. Liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.
5) Užtarėja, bendraatpirkėja
Apaštalas Paulius laiške Timotiejui rašo:
1 Tim 2, 5:
Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas- žmogus Kristus Jėzus
Petras ir Jonas žydų vyresniesiems ir mums visiems aiškiai sako:
Apd 4, 11-12:Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.
Nėra kito kelio pas Tėvą, kaip tik per Jėzų Kristų. Jėzus yra mūsų tarpininkas ir išgelbėtojas, į kurį turime tiesiogiai kreiptis, o tas mokymas apie tarpininkę tarp žmonių ir vienintelio tarpininko yra klaidingas žmonių mokymas ir blaivia ausim klausant skamba keistai. Na, o tai kad Marija nuolankiai stovėjo po kryžiumi dar nesuteikia teisės vadinti ją bendraatpirkėja. Ten stovėjo ne vien ji ir ne vien jai širdis plyšo nuo skausmo. Evangelijoje pagal Morkų sakoma:
Mk 15, 40-41:
Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija-Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina-ir Salomė. Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę.
Ar visos tos moterys užtarėjos ir bendraatpirkėjos? Ne, jos tiesiog ištikimos Jėzaus sekėjos, Jo mokinės.
6) Bažnyčios Motina
Iš katalikų katekizmo:
Juk Mergelė Marija [...] yra pripažįstama ir gerbiama kaip tikra Dievo ir Atpirkėjo Motina [...]. Ji iš tiesų yra '[Kristaus] narių Motina [...], nes savo meile padėjo Bažnyčioje gimti tikintiesiems, kurie yra tos Galvos [Kristaus] nariai'.“ „Marija – Kristaus Motina, Bažnyčios Motina.“
Marija pagimdė Jėzų ir augino Jį nesuprasdama, kad augina pasaulio atpirkėją. Ji negimdė nei Dievo, nei Bažnyčios. Ji tiesiog liko su Jėzaus mokiniais, kaip viena iš Jo mokinių ir taip pat kartu su kitais gavo Šventosios Dvasios dovaną. Apaštalai meldėsi kartu su Marija, bet ne Marijai.
Niekur Dievo Žodyje Marija nėra tituluojama "bažnyčios motina". Tai pagoniškoji krikščionybė prikūrė gudrių mokymų, siekdama pateisinti naujosios "deivės" kultą.
7) Dangaus Karalienė
Tokia katalikų denominacijos tikėjimo tiesa:
Iš katalikų katekizmo:
Marija yra Kristaus Motina, taigi ir Pasaulio Valdovo Motina. Ji yra atpirkimo dalininkė, paimta į dangų, todėl turi teisę vadintis dangaus ir žemės Karaliene.
Niekur Dievo Žodyje nėra Marijai skiriama tokio titulo. Bet apie dangaus karalienę yra kalbama Dievo Žodyje:
Jer 7, 16-20:
Nesimelsk už šitą tautą ir nemaldauk manęs, nes Aš tavęs neišklausysiu. Ar nematai, ką jie daro Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse? Vaikai prirenka malkų, tėvai sukuria ugnį, moterys minko tešlą, kepa pyragaičius ir aukoja juos dangaus karalienei. Jie aukoja geriamąsias aukas svetimiems dievams, sukeldami mano rūstybę. Ar jie sukelia mano rūstybę?- sako Viešpats.-Ar ne sau gėdą jie užsitraukia? Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš išliesiu savo rūstybę ir įtūžį ant šitos vietos: ant žmonių, gyvulių, lauko medžių ir žemės vaisių; tai bus lyg negęstanti ugnis’.
Taigi, „Dangaus karalienė“ jau tūkstančius metų klaidina žmones.
Dar be jau minėtų, Marijai suteikima didelė daugybė titulų, tokie kaip Taikos karalienė, Rožinio Karalienė, Jūrų Žvaigždė, Dangaus Vartai, Aušros Žvaigždė, Karalienė Apaštalų ir taip toliau, tiesiog laiko neužtektų visiems aptarti ir kurie niekuo nesusiję su Marija, minima Biblijoje.
Mes jau žinome iš Dievo Žodžio, kad tikroji Marija buvo nuolanki, paklusni, ištikima iki galo, nieko panašaus į Visatos karalienę, jokių auksų ir jokios pompastikos, kokią dabar matome katalikų apeigose.
Ir išminčiai, atkeliavę didžiulį kelią pagarbinti gimusio Jėzaus, garbino kūdikį, ne motiną.
Mt 2, 11:
Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Todėl jie ir buvo išminčiai. Būkime ir mes išmintingi.
Apie Marijos kultą skaitykite sekančioje, IV dalyje.
|
|
|
