lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Po Eurovizijos...

Mūsų laikmetį galima būtų pavadinti šou amžiumi, pramogų verslo arba klounų išaukštinimo amžiumi. Pasaulio žmonės sureikšminę ir net sudievinę televizorius ir juose matomas „žvaigždes“. Ir štai paskutinioji sušvitusi „žvaigždutė“ viename iš populiariausių renginių, Eurovizijoje, kuriai didžioji dalis Europos gyventojų paskiria porą ar trejetą savo vakarų, puikiai atskleidžia dabartinės visuomenės sugedimo, įvardinkime tiesiai šviesiai – nuodėmingumo mastą. Išaukštinamas nelaimingas, dvasioje sergantis žmogus, iš kurio šėtonas pasityčiojo atvirai, jau net nemaskuodamas savo neapykantos Dievo nustatytai tvarkai ir paniekos Jo kūriniui - žmogui. Į tokį sudarkytą (ir tuo besididžiuojantį) Dievo kūrinį negali žiūrėti be liūdesio širdyje. Man, kaip krikščionei, jis kelia gailestį. Ir kartu neramu, kai matai, kaip lengvabūdiškai ir su džiaugsmu, ir kaip vis greičiau Europos žmonės bėga į tą sugedimo liūną, neria į jį visa galva ir dar tuo didžiuojasi. Tai, kas naiviai vadinama tolerancija, turėtų būti pavadinta savo vardu - nuodėmės, maišto prieš nustatyą Dievo tvarką, išaukštinimas. Beje, tai kas dabar vyksta, nėra nauja, tai ne vien šio amžiaus bėda, tik tiek, kad dabar tai jau vėl tampa norma, panašiai kaip Senovės Romos laikais. Štai apaštalas Paulius rašo apie tai laiške romiečiams:

Romiečiams 1 sk.:

18 Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.

19 Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė.

20 Jo neregimosios ypatybės-Jo amžinoji galybė ir dievystė-nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.

21 Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.

22 Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.

23 Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus.

24 Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus.

25 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!

26 Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.

27 Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.

28 Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.

29 Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.

30 Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,

31 neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.

32 Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.

Šėtonui negana to, kad išaukštintas pasityčiojimas iš Dievo sukurto žmogaus kūno. Šį pasityčiojimą siekiant sudievinti einama dar toliau ir žmonių galvose „netyčia“ gimsta įvairūs palyginimai. Štai internete jau siuntinėjama nuotrauka, kuria vargšas transvestitas lyginamas su Jėzumi ir keliamas klausimas: „gal ir Jėzus buvo moteris su barzda?“.

Šlykštu, bet kol kas Dievas leidžia tam vykti, iki laiko. Paskutiniu metu vis dažniau matau krikščionis viešai besipiktinančius, besiveliančius į politiką, bandančius pakeisti šituos dalykus, bet ta kova – veltui, nes visa vyksta, kaip Dievo ir yra numatyta. Juk mes žinome, kad visas šitas pasaulis yra laikinas, ir jis yra atiduotas piktajam, ir kad yra parašyta:

Apreiškimas Jonui, 22 sk.:

11 Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja”.

12 „Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus.

To, kas parašyta Dievo Žodyje, pakeisti mes negalime ir neturėtumėme stengtis. Mes, sekantys Jėzumi, kantriai Jo laukiame, nes nežinome, kada gi atsivers visi, skirtieji amžinajam gyvenimui:

2Petro, 3 sk.:

9 Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.

10 O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su savo kūriniais sudegs.

11 Jeigu visa taip suirs, tai kaip reikėtų pasižymėti šventu elgesiu ir dievotumu jums,

12 laukiantiems ir skubinantiems Dievo dienos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio!

13 Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.

14 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus.

Amen.

 

 

2014-05-11