lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Ar myli mane?

Ar myli mane?

 

Evangelijoje pagal Joną yra aprašyta scena, kaip Jėzus po prisikėlimo susitinka savo mokinius prie Tiberiados ežero. Jėzus užkalbina žvejojančius mokinius ir duoda jiems gausų laimikį, tada Jonas Jį atpažįsta ir karštuolis Petras šoka iš valties į ežerą ir plaukia aplenkdamas valtį, kad tik kuo greičiau atsidurtų šalia Jo. Nepaisant buvusio išsižadėjimo, Petras myli savo Viešpatį. Tai nekelia jokių abejonių niekam. Tuo labiau, apie Petro meilę žino Jėzus – žmonių širdžių Viešpats. Vis tik Jis klausia Petro „Ar myli mane?“. Klausia tris kartus, kaip kad Petras buvo tris kartus iš baimės buvo Jo išsigynęs.

Jono 21, 15-18:

Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?” Jis atsakė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius”.

Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avis”.

Jėzus paklausė trečią kartą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: „Ar myli mane?”, ir atsakė: „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori”.

Štai Jėzus nusako būsimą apaštalo Petro atsakomybę ir jo kelią: vadovavimas kitiems mokiniams ir prievartinė mirtis senatvėje. Mes žinome, kad nors per Petrą buvo pakrikštyti pirmieji pagonys, jis buvo įtikėjusių žydų vadovas, „apipjaustytųjų apaštalas“. Petro autoritetas buvo neginčijamai didelis, net Paulius, žymusis „pagonių apaštalas“ derino su juo veiksmus:

Galatams 2, 6-9:

O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų,-kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas,-man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo. Atvirkščiai, pamatę, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui apipjaustytiesiems (nes Tas, kuris veikė su Petru jam apaštalaujant apipjaustytiesiems, veikė taip pat su manimi tarp pagonių) ir pastebėję man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustytuosius

Nėra jokių abejonių, kad Petro autoritetas buvo iš Viešpaties. Kodėl Petras buvo paskirtas vadovauti gausiam būriui Jeruzalės tikinčiųjų? Jėzus klausinėja jo apie meilę, ir Petras paliudija, kad tikrai Jį myli. Tai labai svarbu; ne tik iš šios, iš dar daugelio kitų Rašto vietų mes žinome „karališkojo meilės įsakymo“ svarbą.

Grįžkime dar prie Jono 21 sk. 15 eilutės ir atidžiai pažiūrėkime dar kartą į pirmąjį Jėzaus klausimą „ar myli mane labiau už šituos?“ Ekumeniniame (katalikiškame) vertime mes rastume šią eilutę išverstą kitaip: „ar myli mane labiau negu šitie?“, bet tai visiškai keičia prasmę. Ar Jėzus nori, kad Petras sulygintų savo meilę su meile, kurią turi iš Viešpaties ir Viešpačiui kiti mokiniai? Į kokį klausimą Petras – vadovaujantis apaštalas – turi atsakyti pats sau, kad būtų geras vadovas? Ko vis tik klausia Jėzus? Ar Petras tikrai gali įvertinti, kad jo meilė Dievui didesnė už, tarkim, apaštalo Jono meilę? Ar teisinga būtų šito klausti? Manau, kad ne. Mes galime pažinti iš vaisių, iš žodžių ir elgesio, kas kito širdyje, bet net jeigu Dievo meilė žmoguje aiškiai matoma, tos meilės gylio pamatuoti ir sulyginti su saviške mes negalime. Tačiau ištyręs savo širdį, tiek Petras, tiek kiekvienas kitas krikščionis, gali atsakyti sau, Jėzui ir visiems, ką Jis myli labiau: Jėzų ar savo brolius. Ir tai yra esminės svarbos klausimas ir labai svarbus atsakymas ne tik Petrui, bet kiekvienam, trokštančiam būti Jėzaus mokiniu ir padėti kitiems mokinystės kelyje. Kas tau svarbiau ir ką tu myli labiau: Dievą ar žmones? Jeigu Dievą – iš Dievo malonės gali tapti geru patarnaujančiu vadovu kitiems, nes tave ves Jo Dvasia, bet jeigu žmones, kyla didelis pavojus, kad arba jie tave nuves paskui save (deja, ne paskui Jėzų), arba laikui bėgant tavo širdyje gims dar vienas „mėgstantis vadovauti“ Diotrefas...

 

 

2014-03-05