Ar Šventajame Rašte parašyta kas nors apie korona viruso pandemiją? Ar Jėzus ką nors apie tai sakė?
Tiesiogiai apie virusą, žinoma, ne, bet apie vis didesnius sunkumus, laukiančius pasaulio, Biblijoje yra daug parašyta. Kai pasižiūri į istoriją (ir nesvarbu, kiek iškraipyta ji pateikiama), negali paneigti, kad žmonijos istorija – nuolatiniai karai, neramumai ir nelaimės. Dabartinė situacija nėra labai išskirtinė, tai tiesiog dar vienas, eilinis, sunkus etapas pasaulio istorijoje.
Panašiai kaip Pradžios knygoje aprašytieji, kurie statė Babelės bokštą ir tikėjosi savo technologinių priemonių pagalba pasiekti Dievą, paskutiniųjų laikų žmonės taip pat labai pasididžiavo savo technologijomis ir išmanymu, todėl Dievas leido pasaulio galingiesiems pasinaudojant virusu suparalyžiuoti visą pasaulį.
Užklupo eilinė neplanuota (ar suplanuota) krizė: žmonės bauginami, dalis prarado darbus, sumažėjo pajamos, staiga atimtos pramogos, galimybė keliauti ir beveik neliko įprastos medicininės priežiūros.
Paaiškėjo, kad nepaisant viso įsivaizduoto aukšto „išsivystymo“ lygio, žmogus yra tik žmogus, toks pat prieš 2000 metų ir šiandien: lengvai įbauginamas ir suvaldomas. Galima juk ir be grandinių drausminti, kad ir uždedant medžiaginį „antsnukį“, kad jaustųsi suvaržytas ir priklausomas.
Jėzus sakė (Mato 20, 25): „Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo“. Šitai nepasikeitė, nors žmonės ir susigalvojo demokratijos iliuziją, bet ji gyvuoja, tol kol galingiesiems patogu – tai tik įsivaizdavimas. Pasaulio galingieji pertvarko pasaulį, o paprasti žmonės nukenčia ir taip buvo ir bus, iki kol visa staiga baigsis. Jėzus sakė (Jono 12, 8): Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite”. Vargstančių bus. Karai bus. Bus nelaimės. Bus didelių ir nemalonių dalykų.
Luko 21, 25-27: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje blaškysis sielvarto slegiamos tautos, jūrai baisiai šniokščiant ir šėlstant. Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos. Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove.“
Daugelyje vietų Šventajame Rašte rašoma apie mūsų laukiančius karus, sunkumus ir neramumus. Nes kitaip neįmanoma, žmogus pasirinko nepaklusti Dievui ir štai turime pasekmes.
Jokūbo 4, 1-2: Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose? Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite-ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote.
Žmogaus prigimtis nepasikeis pati, be Dievo Dvasios pagalbos. Dėl to ir reikėjo Jėzaus mirties, kad tikintis Juo pajėgtų su Jo pagalba pasikeisti. Bet reikia trokšti keistis. Ir visi tikrai neįtikės. Priešingai, tikinčiųjų bus vis mažiau. Juk Jėzus klausė (Luko 18, 8): „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?”
Taigi, melsti taikos ir ramybės visame pasaulyje gali tik tie, kas neišmano Rašto ir juo netiki. Mes tik galime melsti sau ir savo mylimiesiems apsaugos. Jėzus mokė, kad vyks daug baisių dalykų, Dievas nusprendęs leisti tam vykti, ir mes nepadarysime, kad taip nebūtų.
Ką gi daryti?
Jėzus čia pat po baisių dalykų aprašymo duoda mums atsakymą:
Luko 21, 28: „Kai tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų atpirkimas”.
Ar tikrai pabaiga jau čia pat? Greičiausiai – ne. Daugybė tokių sukrėtimų jau buvo, daugybė, matyt, dar priešaky, bet turėtų būti vis sunkiau. Pasaulyje piktojo pagalba pažengta jau labai toli, paniekintas ne tik Dievo vardas, paniekinta ir beveik visa, ką Jis davė žmogui: šeima, net pati žmogaus prigimtis – paneigtas lytiškumas, tėvų teisė auklėti vaikus. Nepaisant to, pabaigos laukimas gali trukti dar šimtmečius. Niekas to nežino. Žinome tik, kad galime būtų ramūs su Viešpačiu, tie, kurie laukia Jo atėjimo, nes Jis mus globoja ir saugo, kaip yra pažadėjęs:
Mato 18, 20: Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”.
Mato 6, 31-34: Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo.”
Filipiečiams 4, 6-7: Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Taigi, mes pilnai pasitikime Dievo globa, bet tai nereiškia, kad mūsų nepalies jokios negandos.
1 Petro 4, 12: „Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.“
Nebūtinai Jėzaus mokiniams turi viskas sektis. Kovų bus, sunkių pasirinkimų, ir aukos. Bet tai ir yra krikščionybė. Tie, kurie laukiame Viešpaties, ištversime su Viešpačiu, kad būtume su Juo pilnatvėje ir džiaugsme. Ne pasaulyje, ne čia ir dabar. Su Juo, Jo karalystėje. Mūsų tikslas ir viltis ne čia. Neužmiškime to, mylimieji.
Filipiečiams 4, 20-21: Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau.
O pasauliečiams, nenorintiems nieko girdėti apie Dievą, patarimų aš neturiu. Jie blaškysis ir sielvartaus. Ir veltui milijonai religijoje įklimpusiųjų mels pasauliui taikos ir ramybės iš To, kurio jie nepažįsta...
2020-05-05
