lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 

„Krikščioniška“ mityba?

„Krikščioniška“ mityba?

 

 

Ar tam tikrų mitybos taisyklių laikymasis gali priartinti mus prie Dievo? Apaštalas Paulius rašė, kad ne:

Romiečiams 14, 17:
Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.

Kas iš mūsų nėra bent vaikystėje girdėjęs, kad nuo Užgavėnių iki Velykų draudžiama linksmintis, o penktadieniais negalima valgyti mėsos? Katalikai tai vadina pasninku, nors su tikruoju pasninku ši religinė taisyklė, virtusi papročiu, turi maža ką bendra. Šis katalikų organizacijos nuostatas toks senas, kad daugelio net nepraktikuojančių katalikų sąmonėje giliai įsišaknijęs. Nieko nuostabaus, juk jis gyvuoja jau tūkstančius metų ir virtęs tiesiog kultūros dalimi.
Labai panašiai izraelitų sąmonėje buvo įsišakniję įstatymo nusakyti dalykai, tapę jų tradicijomis ir kultūros dalimi. Todėl taip sunku buvo net įtikėjusiems Jėzumi Kristumi žydams liautis laikytis įstatymo nusakytų dalykų. Taip sunku, kad apaštalas Petras ryžtis nueiti į svečius pas pagonį šimtininką Kornelijų ir paskelbti jam Evangeliją galėjo tik gavęs labai aiškų Dievo paraginimą:
Apaštalų darbai 11 sk.:
1 Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.
2 Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami:
3 „Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!”
4 Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:
5 „Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.
6 Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.
7 Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’
8 Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’.
9 Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’

Jėzus Kristus, kuris sakė, kad atėjo ne panaikinti įstatymo, bet įvykdyti, įvykdė jį tobulai ir savo mirtimi bei prisikėlimu Jis perkeitė įstatymą, įrašydamas jį mūsų
širdyse. Įtikėjusieji Jėzumi Kristumi tapo išvaduoti ne tik iš nuodėmės, bet ir nuo kūniško Senojo Testamento įstatymo pildymo:

Romiečiams 10 sk.:

4 Nes įstatymo pabaiga-Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.
Mes juk žinome iš Dievo Žodžio, kad esame išgelbėti ne įstatymo darbais, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi:
Romiečiams 7 sk.:
6 Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide.
Jėzaus Kristaus atsiųsta Šventoji Dvasia vadovauja mums:
Romiečiams 8 sk.:
1 Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
2 Nes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo.

Juk įsūnystės Dvasia, kuria šaukiame „Aba, Tėve!” yra visai priešinga nuostatų „Neliesk! Neragauk! Neimk!” sistemai.
Kad katalikai valgymu ar nevalgymu mokomi įtikti Dievui, mažai stebina, turint omenyje, kiek daug aplamai tame mokyme žmonių tradicijų ir keistų apeiginių reikalavimų. Kur kas keisčiau pastebėti, kaip ir tarp krikščionių gausu „mokytojų“, pasiremiant Senuoju Testamentu bandančių nusakyti, ką ir kaip galima valgyti. Keista, kad skaitantys ir pripažįstantys Dievo Žodį krikščionys ne siekia šventumo, bet ginčijasi dėl krevečių ar kiaulienos valgymo „teisėtumo“. Jie užmiršo, kad Naujosios Sandoros tarnai jau kitokie: „ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę“ (2Kor 3,6).
Jie elgiasi, lyg nežinotų Jėzaus žodžių, kad mus suteršia ne tai, kas suvalgoma, bet tai, kas išeina iš mūsų širdžių:
Morkaus 7 sk.:
18 Jis jiems sako: „Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,
19 nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?”
20 Ir Jis pasakė: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.
21 Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,
22 godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.
23 Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų”.

Lyg nebūtų skaitę Biblijoje, Apaštalų darbuose, apie pirmųjų krikščionių nutarimą, siųstą pagonims tuo klausimu:
Apaštalų darbai 15 sk.:
28 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:
29 susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!”

Pamenate, kaip apaštalas Pauliaus laiške galatams piktinasi tais, kurie vedė mokinius iš kelio, versdami apsipjaustyti ir laikytis įstatymu nusakytų dalykų ir kaip ragina nepasiduoti tokiems „mokytojams“?
Galatams 5 sk.:
1 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
2 Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu būsite apipjaustyti, Kristus nebebus jums niekuo naudingas.
3 Pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris tampa apipjaustytas: jis yra įpareigotas vykdyti visą įstatymą.
4 Jūs, ieškantys išteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę.
5 O mes per Dvasią karštai laukiame ir viliamės tikėjimo teisumo.
6 Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tikėjimas, veikiantis meile.

Deja, kaip prieš 2000 metų, taip ir dabar naujatikiams, įtikėjusiems ir pasikrikštijusiems Jėzaus Kristaus vardu brukami „privalomi“ įstatymo dalykai. Nepasiduokime tokiems mokymams.
Romiečiams 8 sk.:
15 Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!”
Amen.

 

2013-03-04