Malda

 

Supk, Viešpatie,

jei akys ieško pasaulio spalvų,

migdyk.

Bausk, Viešpatie,

jei kreivi širdies norai klaidina,

žadink.

Vesk, Viešpatie,

jei pametu kelią ir slystu,

kelk.

Kalbėk, Viešpatie,

jei slepiuosi nuo sprendimų,

stiprink.

Saugok, Viešpatie,

jei piktam pasiduodu,

augink.

Ir atleisk, Viešpatie,

už viską atleisk...

 

R.K., 2018

 

 

Vietoje kalėdinio sveikinimo

 

Kai buvau mažas vaikas, tai Kalėdų visad laukiau,

Nors jų prasmės nesupratau. Bet ėjo laikas, augau,

Atėjo kitas supratimas ir iš šventės tos neliko nieko:

Juk šis žieminis bruzdesys prasmės neturi, gal tik sniego.

Jubiliatas užmirštasis gruodį negimė, ir kam Jis rūpi,

Kai po puošniom eglutėm dovanų pilni maišeliai tupi?

 

Kalėdų melas švelniai supasi komercijos rogelėse,

Su juo kovoti neįmanoma. Ar liko dar koks kelias?

Dar liko... širdys, akys, mintys tų, kurie gal ieško, tyliai ilgisi,

Tikėjimas, kad dar yra vilties, kol mūsų laikas dar nesibaigė,

Viltis, kad ras kas nors dar tikrą dovaną tarp dovanų gausybės

Ir meilė, amžina ir nepriklausanti nuo suteiktos prasmės ar beprasmybės.

 

A.K., 2018

 

 

Po įtikėjimo

 

Išėjau iš jūsų žaidimo.

Išbraukite iš balsavimo, kviestinių asmenų, sandraugų, metodinių ratelių, sambūrių, gimtadienių, jubiliejų, konferencijų, tėvų susirikimų, kaimynų bendrijų, smėlio dėžių, elitinių kastuvėlių sąrašų.

Mokėsiu už vandenį, elektrą, pridėtinę vertę, bankams, siuntų tarnyboms, muitinėms, klasių ir šalpos komitetams.

Duosiu duonos, žaidimų, patarimų, pinigų, arbatos, obuolių, grybų, šieno, knygų, popieriaus, jei tik paprašysite.

Šypsosiuosi artimiesiems, kaimynams, praeiviams, nepažįstamiems, pardavėjoms, kolegoms, turčiams, elgetoms, kūdikiams, seniams, puošeivoms, kareiviams, ateinantiems ir nueinantiems.

Darysiu viską, ką jau esu pažadėjusi, bet nė lašo daugiau.

Nebent pakviestumėte pasivaikščioti paauksuotais klevo lapų krašteliais ir paklausyti kaip tyliai kalba Viešpats.

Aš dar čia, bet su Juo.

 

 

***

 

Liūdesiui I

 

Liūdesy, mano mielas drauguži,

pamojantis iš gelmės,

kai neperskaitau Dievo ženklų,

kai klajoju...

Nepalik – be tavęs nežinočiau,

kas teisinga,

o kas tik malonumas...

 

 

***

 

Jie

 

Jie juokėsi,

ėjo,

dainavo

ir šėlo.

Nematė, o gal nerūpėjo,

kad trupa pasaulio kraštai,

kad byra kaip perdžiūvę lapai

ir lūžta pusiau visos dienos

ir rytas nelaukia jau vakaro…

Jie juokėsi,

ėjo,

dainavo

ir šėlo…

Nematė, o gal nerūpėjo,

kad kalasi daigas žolės

po lietaus,

kad stirnos palaukėm išėjo,

nelaukdamos ryto nei vakaro

kito.

Jie juokėsi,

ėjo,

dainavo

ir šėlo,

vartydami knygos lapus,

kur nieko nėra ir nebus.

 

 

***

 

Kelyje per mišką 

 

Lėk, gerve, tolyn,

Nešk saulės dainą snape.

Migla krenta.

 

Virpa be vėjo

Dar vakar žali lapai.

Stoviu be žado.

 

Minkštos samanos,

Dangaus ašarų guolis.

Kviečia, vilioja.

 

Miško tankmėje

Voratinklis ant veido.

Pamiršau pasilenkti.

 

***

 

Susitikimas

 

Aš lėtas vanduo

po sniegu ir debesy.

Zylės tyli.

 

Tu vėjo gūsis

be pradžios ir be galo.

Skubantis garsas.

 

Tarp medžio šakų

Lietaus lašų dainoje

vėl susitikom.

 

***

 

Liūdesiui II

 

Liūdesy, užsimerk,

suplasnok ir pakilk.

Pasaulį apskriejęs sugrįši

kaip aidas audros,

atgaivinančios

kasdienybėje

snaudžiančią

sielą.

 

***

 

Vaivorykštė

 

Žaliam svajonių ežere

Auksinės varlės tyliai kurkia,

Netyčia žuvį pasigavęs

Katinas sidabrą murkia.

Ant ryškiai raudonuojančios aguonos

Puotauja mėlynas drugys,

Oranžinį saulėlydį sapnuoja

Prisnūdęs balzganas svirplys.

Varinis driežas tingiai mirksi

Po pilko lapo kepure,

Rusvai nuaustos meldų burės

Sustingę vėjo laukime.

Geltona sraigė driekia šliūžę

Ant violetinio akmens.

- - - - -

Daiktai yra tokių spalvų,

Kokias atspindi nuo savęs.

 

 

R.K., 2015