lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Apie Marijos garbinimą II d.


 

Ką Biblija sako apie Mariją? 


Marija labai svarbus asmuo Naujajame Testamente. Kokia ji buvo?


Palaiminta tarp moterų
Lk 1, 28:
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!”
Kodėl jinai palaiminta? Dėl savo ypatingo kūdikio, dėl Sūnaus, kurią jai Dievas patikėjo pagimdyti. Senajame Testamento laikais moterys labai norėdavo turėti vaikų, būti nevaisingai reiškė didžiulį širdies skausmą ir pažeminimą. Yra daug pavyzdžių, ypač Senajame Testamente, kaip moterys trokšta susilaukti kūdikio, kad būtų nuimtas nuo jų tas pažeminimas. Štai ką sako Jono krikštytojo motina, supratusi, kad pagaliau laukiasi
Lk 1, 24-25:
Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: „Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse”.
Kūdikis buvo laikomas Dievo palaiminimu, o nevaisingumas – Dievo nemalonės ženklu. Marija gi buvo ypatingai palaiminta ir išskirta iš kitų, nes jai buvo suteikta garbė dalyvauti didžiajame Dievo plane ir pagimdyti mūsų visų atpirkėją – Jėzų Kristų.
 
Mergelė, pagimdžiusi kūdikį
Pranašas Izaijas išpranašavo:
Iz 7, 14:
Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.
Lk 1, 34-38: Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?” Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.
Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, nes Dievui nėra negalimų dalykų”. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Ir angelas nuo jos pasitraukė.
Taip ir įvyko, kaip buvo išpranašauta, šlovė Viešpačiui.

Nuolanki
Lk 1, 38:
Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”.
Angelas Mariją aplankė tik kartą. Vėlesni apsireiškimai ir nurodymai, ką daryti, jau buvo skirti Juozapui, sapnuose. Marija nelabai suvokė kas vyksta, ji tiesiog priimė, kad Dievas yra visagalis, visa ko kūrėjas ir ji iš karto ir nuolankiai patikėjo savo gyvenimą Jam. Tai geriausia, ką mes kiekvienas galime padaryti ir čia Marija yra pavyzdys mums visiems. Ji nesvarsto, ką pasakys jai tėvai, nemąsto, kaip čia reikės išaiškinti Juozapui, nesibijo aplinkinių nuomonės ir pasmerkimo. Ji tiesiog sako: „gerai, Dieve, Tu žinai ir bus kaip Tu nori.“ Jokių sąlygų: „na gerai, bet jeigu“, jokių reikalavimų: „duok man tada tą ir tą“. Ir jokio pasidižiavimo – „aš išskirtinė, turiu neeilinę užduotį iš Dievo, prašom su manimi skaitytis“. Kaip mums kartais šito trūksta santykyje su Dievu...
 
Nesuprantanti
Marija įvykdė Dievo valią taip ir nesupratusi, kodėl Dievas taip daro ir kas vyksta su jos sūnumi. Mes matome tai iš kelių scenų. Štai viena, kai atneša Jėzų apipjaustyti:
Lk 2, 33-35
Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama. Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,- ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,-kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys”.
Gražios pranašystės puikus dalykas, jos suteikia vilties, jėgų išbūti vienoje ar kitoje situacijoje. O jei pranašystė nelabai linksma? Angelas žadėjo jos sūnui karaliavimą, o štai pranašas Simenonas sako, kad jai dėl to bus daug skausmo. Jis sako, kad Marijai nebus lengva priimti tai, ką Dievas paruošė jos Sūnui. Marija negalėjo suprasti tų pranašysčių, nors viską ir svarstė savo širdyje.
Natūralu žmogaus prigimčiai, kad kai ilgą laiką lauki tam tikrų dalykų įvyksiant ir nesulauki, viskas nublanksta, nutolsta ir imi tiesiog stengtis per daug apie tai negalvoti. Spėju, kad taip buvo ir su Marija, ji tiesiog augino savo sūnelį ir džiaugėsi kiekviena diena, visa kas taip tolima ir neaišku palikusi Visagaliui Dievui.
Mes turime aprašytą sceną iš Jėzaus, Marijos ir Juozapo kelionės į Jeruzalę, kuomet Jėzui buvo 12 metų.
Lk 2, 44-50:
Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų. Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę. Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: „Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs”. Jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?” Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.
Mes matome, kad Dievas nepanorėjo Marijai kažko daugiau atskleisti, ji netgi Juozapą pavadina Jėzaus tėvu, taigi ji augino sūnų kaip paprasta moteris – tokia ji ir buvo. Paprasta nuolanki moteris, patikėjusi savo gyvenimą Dievui. Jėzus buvo jai klusnus iki tol, kol atėjo laikas pradėti veikti pagal Tėvo valią:
Lk 2, 51-52:
Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.
Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių, netgi pačių artimiausių ir mylimiausių. Ir štai Morkaus Evangelijoje mes matome, kad Jėzui pradėjus viešą veiklą ir surinkus mokinius, kuomet pradėjo aplink juos rinktis minios, jo artimieji nesuprato jo ir norėjo sustabdyti. Nelegva buvo būti Jėzaus motina. Juk Jis sulaužė tuometinius papročius, metė darbą, ėmėsi burti aplink save mokinius, kalbėjo tokius keistus dalykus. Jėzus nebetilpo į įprasto gyvenimo rėmus ir tai kėlė Jo artimiesiems nerimą.
Mk 3, 20-21:
Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.
Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto.
Jūs galite sakyti, kad neparašyta, kad Jo motina buvo kartu, betgi labai tikėtina, kad buvo. Nes Evangelijos pagal Morkų 12 skyriuje mes matysime, kad jie vaikščiojo kartu – Jėzaus motina ir broliai. Aš nenustebčiau, kad Marija būtų bandžiusi Jėzų parsivesti namo, kuri gi motina nenori, kad jos vaikas būtų laimingas? Dažnai mes turime savo supratimą, kaip viskas turėtų būti mūsų vaikų gyvenime. Deja, dažnai, pernelyg dažnai tenka matyti, kaip tėvai, o ypač mamos, bando manipuliuoti savo suaugusiais vaikais. Ačiū Viešpačiui, jeigu mes turime tiek išminties nekišti savo supratimo mūsų suaugusiam vaikui. Marijai Dievas buvo davęs tos išminties, nors pradžioje kažkas iš Jo šeimos, o gal net ir pati Marija, bandė Jėzų sustabdyti. Aš galvoju, kaip tai primena mus, mes irgi dažnai nesuprantam Dievo, norėdami kaip geriau, kartais imamės veikti prieš Jo valią. Klausimas, ar liekam ištikimi kaip Marija nors ir nesuprantam, ar ne. Ji liko.

Ištikima iki galo
- Viena iš Jėzaus mokinių
Ką ji galvojo, kai atvyko karaliai ir lenkėsi jos kūdikiui, ką ji svarstė savo širdyje, kai pranašai jai sakė keistas ir nesuprantamas pranašystes, ką ji jautė per minią negalėdama prieiti prie savo mylimo, bet nebekreipiančio į ją dėmesio sūnaus, žino tik ji ir Dievas. Ir ką reiškia matyti savo sūnaus mirtį ant kryžiaus, to nepatyręs žmogus tik blankiai įsivaizduoti gali. Bet ji niekur nekeikia nei savo sūnaus, nei Dievo, ji pasitiki. Jono Evangelijoje Jėzus nuo kryžiaus liepia savo mokiniui Jonui pasirūpinti Marija, kad ji būtų kaip viena Jo mokinių.
Jn 19, 25-27:
Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!” Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!” Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
Štai pagal šitas eilutes katalikų teologai aiškina, kad Marija yra bažnyčios motina, ir todėl visų mūsų motina. Iš tiesų Marija gali būti kaip bažnyčios provaizdis – tyros, nesusitepusios kitais mokymais bažnyčios, ištikimos iki galo. Bet kaip Marija nemokė nieko pati, o tik viską svarstė savo širdyje ir sakė apie Jėzų, „klausykite, ir darykite visa, ką jis pasakys“, taip ir bažnyčia negali turėti kitokių mokymų, kaip tik Jėzaus Kristaus mokymas. Nieko daugiau, negu parašyta.
Marija ir Jonas, stovėję po kryžiumi pagal Tėvo valią, ištikimi ir mylintys iki galo, abu yra mums pavyzdžiai. Kaip kad Jėzus ir buvo sakęs:
Mt 12, 50:
Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis, ir sesuo, ir motina.
Dieve, duok mums jėgų taip įvykdyti Tavo valią. Ir štai Marija tampa Jėzaus mokine, tai didelė jai suteikta garbė.
Evangelijose ji minima keletoje scenų, beveik visas ir apžvelgiau. Nei laiškuose, nei apaštalų darbuose beveik nieko nesakoma apie Mariją, ji paminima tik greta kitų mokinių prieš Sekmines. Pauliaus laiške Galatams apie Jėzų sakoma – „gimęs iš moters“ – Paulius pabrėžia ne moterį, bet stebuklingą gimimą be vyro:
Gal 4, 4-5:
Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
Ir tai vienintelė vieta apaštalų laiškuose, kur minima Marija, nors net jos vardo čia neparašyta. Negarbino Marijos nei apaštalai, nei pirmiej krikščionys.



Šis atvaizdas katakombose galėjo būti nupieštas kaip evangelinio pasakojimo iliustracija, nes nemokantiems skaityti pasakojimą galima perduoti ir piešinukų pagalba. Kad vėliau piešinukai bus pradėti garbinti ir dėl jų bus pralieta tiek kraujo, to piešę katakombose pirmuosius atvaizdus negalėjo numanyti. Bet tai atskira tema.

Gavo Šventosios Dvasios dovaną
Marija buvo paprastas žmogus, tokia kaip ir mes, lygiai taip pat gavo Šventosios Dvasios dovaną Sekminių dieną, taigi, ji buvo viena pirmųjų krikščionių, štai iš apaštalų darbų 1 skyriaus 14 eilutė, tai paskutinė vieta, kur kalbama tiesiogiai apie Mariją ir paminimas jos vardas.
Apd 1, 14:
Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais.
Ji meldžiasi kartu su apaštalais ir kartu su kitomis moterimis, ji prašo, kad Viešpats atsiųstų Šventąją Dvasią. Nes jai lygiai kaip ir kitiems mokiniams reikia sustiprinimo, išminties, jėgų ir drąsos skelbti Evangeliją.
Ir per Sekmines ji pripildoma Šventosios Dvasios kartu su kitais, nors ji vardu neminima, bet sakoma, kad visi mokiniai buvo ten, vadinasi ir Marija.
Apd 2, 1-4:
Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.
Jai reikėjo Dvasios krikšto, kaip ir visiems mokiniams, ir Jėzaus auka ant kryžiaus buvo už kiekvieną žmogų, taigi ir už Mariją taip pat. Beje, Marija pati yra sakiusi, kad Dievas jos gelbėtojas:
Lk 1, 46-50:
O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi
Todėl niekaip negalima vadinti Marijos mūsų gelbėtoja, ji tiesiog paprastas žmogus kaip ir mes.

Jėzaus niekur nesiekė sureikšminti savo motinos
Dar vienas svarbus aspektas liko nepaminėtas – paties Jėzaus žodžiai ir požiūris į Mariją.
Jėzus žinojo, kad Marija tėra jo kūno gimdytoja. Dievas yra Jėzaus Tėvas, bet jokiu būdu ne Marijos vyras. Ji nėra deivė, kuriai patikėtos sūnaus ir Tėvo paslaptys, ne, nei jai, nei jos vyrui Juozapui nebuvo duota suprasti Dangiško Tėvo reikalų ir štai dvylikametis Jėzus išrėžia:
Lk 2, 50:
Jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?” Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.
Jis neatsiprašinėja, kam mamai skausmo padarė savo kelių dienų pradingimu, bet Jis jiems liko klusnus būdamas vaikas, nes pagal Dievo Žodį taip ir turi būti.
Kai Jėzus pradeda viešą veiklą, mes žinome vieną epizodą, kuomet Marija prašo Jėzaus kai ką padaryti – paversti vandenį vynu. Jėzus padaro tą stebuklą, bet Jis nėra labai mandagus su savo motina. Tai lyg ir perspėjimas – nesikišk ir nereguliuok to, ko neišmanai:
Jn 2, 3-5:
Pritrūkus vyno, Jėzaus motina Jam sako: „Jie nebeturi vyno”. Jėzus jai atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda”. Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik Jis jums lieps”.
Jėzus pasigaili ir jaunavedžių, ir savo motinos ir padaro tą stebuklą, bet daugiau nei vieno epizodo Evangelijose nerasite, kur Marija ką nors prašytų Jėzų daryti. (Na, nebent grįžti namo, nes jis atsiet išprotėjęs.)
Lk 11, 27-28:
Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios Jam garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios Tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!”
Jis atsiliepė: „Labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi”.
Lk 8, 19-21:
Pas Jėzų atėjo motina ir Jo broliai, bet negalėjo prieiti prie Jo per minią. Jam pranešė: „Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasimatyti”. 
O Jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai-tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo”
Mk 3, 31-35:
Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti. Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: „Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs”. O Jis atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?” Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina”
 
Akivaizdu, kad Jėzus nesiekė sureikšminti savo motinos.
Taigi iš Dievo Žodžio mes matome, kad Jėzaus motina Marija buvo nuolanki Dievo valios vykdytoja, ištikima, nors ir nesuprato Dievo plano, likusi tarp pirmųjų Jėzaus mokinių. Gerbtina moteris, gerbtinas pavyzdys mums visiems, bet nesusireikšimusi ir Dievo nesureikšminta.

Kaipgi taip atsitiko šiandien, kad mes gyvename vadinamojoje Marijos žemėje, vedame savo vaikus į bažnyčias, kur pilna jos paveiklsų ir klupdome priešais jos statulas ilgoms litanijoms? Mus pačius mokė melstis Marijai ir mes patys dabar taip darome. Ir dažnai girdžiu, kaip žmonės sako „kaip radom taip ir paliksim“, atseit, „nieko nežinau, aš čia niekuo dėtas, juk visi taip daro“. Tačiau iš Švento Rašto mes žinome, kad kiekvienas asmeniškai turės atsiskaityti prieš Dievą už tai, ką jis darė gyvendamas žemėje.
Jūs galite sakyti: „kaipgi , juk visas pasaulis ją garbina, ji tiek kartų buvo apsireiškusi žmonėms, atlaidai, piligrimystės, milijonai maldininkų, stebuklingi išgydymai... Negi turėtum tiek įžūlumo tai paneigti?“
Aš neturėčiau, jei ne Dievas, kuris atsiunčia tiesos Dvasią, kad mus vestų ir kuris paliko mums Savo Žodį, kad Jį pažintume Šventosios Dvasios pagalba. Prašau, kad Jo Šventoji Dvasia vestų kiekvieną, nuoširdžiai trokštantį vykdyti Jo valią ir garbinti Jį tiesoje ir dvasioje...

Kitoje dalyje skaitykite apie dogmas ir žmonių mokymus, susijusius su Marija.